maivotis

máivotis, -ojasi, -ojosi 1. Rdn, Krš, Šl žr. 1 maivytis: Nieko nėra, viena valia juokias, kvaknoja, máivojas – negal išmanyti, a durnas, a per daug mandrus Škn. Visaip kaip maivojasi, ir gana Lnkv. Sėdėk ramiai, nesimáivok Rd. Ar neisi šalin nesimáivojęs! Vkš. Juozas maivojos kaip malpa – susirinkusius linksmino Šauk. Máivojas, teplioja žandus Škn. Merga nebeišmano nė kaip máivotis: vieną dieną taip apsivelka, kitą – kitaip Kair. 2. NdŽ koketuoti. 3. Lg, NdŽ būti išrankiam, lapauti.